baltos vėliavos
krenta
lietaus
kaip žuvėdros
tarpeklin plazdens
su mūsų norais
menkais pasiekimais
ir pergalėm
didelėm ir mažytėm
kaip muselės
gyvenimas

paryčiais rasom iškris
kiekvienas
mūsų pėdų
antspaudas
kaip atrinkti
kuris
būtent to
kadaise mylėto

žu žu žu
žu žu žu
balsų šnabždesys
nervingai šiugždena
po antklodėm
ir chalatais

truputį sunku
neišprotėti taip
šešioliktąjį liepos
rytą
girdint
visų pasaulių
mintis
už užsklęstų
ar pravertų
langinių

užsimiršk
skubiai
išsivirk kavos
negrabiai pasidažyk lūpas
šįryt gimė
naujas žmogus
TU.