Tarp dantų sugirgžda smėlis  
viso labo – kosminės dulkės
aš tranzuoju kometą pašėlęs
ji pro šalį – vėl nykštį apčiulpia
ir nuo ryto pameta raktą
visa(ta) ima sprogt iš pavydo
pabučiuokit kulka į kaktą
nes raupsuotų eilėm neišgydo