Balso stygos apsivijo ilgesiu
lyg obuolio žieve.
Rytas skamba kitaip -
kapučino gaidelėm -
kaip niekad su tavimi.

Nors viena pėda į namus,
nors vieną saulėtekį
nuryti kartu,
obuolį nulupti vakarui...

Matau:
mes - senukai,
sunėrę kaulėtas rankas.