Rytai. Vakaras prie jūros

Reikia jūros purslų – kad iš džiaugsmo nusviestų be kvapo,
Sauso kranto – jame smėlio kalnas tarytum pilis
Su liauna Nefertite iš karšto egzotiško epo –
Ji slapta apsvaigina lyg saldžioji migdolų naktis.

Kad praeiviai linguotų drabužių visokių paradais
Ir skirtingom spalvom jų veidai atspindėtų akis,
O nenuorama saulė aprimtų nustebus be žado,
Kai nuo kokoso palmės nutįs prašmatnus atspindys.

Reikia to, ko nebuvo vaikystės ramiam natiurmorte:
Prie gėlyčių vazelių, žiogų virksmolangio rytais.
Noris kartais aukštesnių natų – nebe piano, o forte –
Iš rimtų Vakarų apsigaubti aikštingais Rytais.
Nuodai