ir staiga
jis išnirdavo
iš tamsos
ir suduodavo
raktais
į taktą
o už lango
mašinos
už lango
laidais elektra
ir diena
atsimušus
į skydinę
kur pražilus
teta
neria
ilgą vandens
imitaciją
ir kartoja
kad laiko
nėra
nes nėra
kas pasuktų
svirtelę
ir iš rūsio
paleistų dujas
tą trikinkę
melsvą karietą
su senu
vaikeliu
viduje
pasirišusiu
žydrą žiurstelį