Mūsų saloje merginos šokančios fontanuose – retenybė. Tiksliau pasakius, toks įvykis buvo tik kartą. Ir jis sukėlė didelę audrą mūsų mažoje Kolkidės saloje. Tikrai buvo keista stebėti pusnuogę merginą, stovinčią centrinės gatvės fontane ir šokančią tik pagal jai vienai girdimą muziką. Visi gatve skubantys žmonės sustodavo ir prisijungdavo stebėti šio nepaprasto įvykio. Kokia katastrofa.

Vyrai akylai stebėjo merginos judesius ir per kelias pirmąsias sekundes įvertino jos lanksčią figūrą. Vieni įsiminė jos grakščias kojas, kiti – putlią krūtinę, o buvo ir tokių, kurie ir dabar prisimena tas rausvas, viliojančias lūpas. Taip, vyrams ji patiko.

O moterys? Moterys jai pavydėjo. Grakštaus kūno ir jaunystės, o labiausiai drąsos. Juk ne visos išdrįstų karštą antradienio popietę įlipti į fontaną ir šokti stebint pusei miesto gyventojų. Bet ji nebijojo. Atrodė, kad tai jai buvo įprasta ir be galo malonu.

Kaip ir buvo galima tikėtis, niekas ankščiau saloje nebuvo jos matęs. Atrodė, kad ji atsirado tik tam keistam, visą salą sujaudinusiam šokiui fontane. Niekas jos nestabdė ir niekas nieko neklausė – tiesiog stebėjo. Bet po įtempto pusvalandžio mergina išlipo iš fontano ir šlapiomis kojomis nuvinguriavo per nustebusią gerbėjų minią. Ji dingo, ir niekas jos daugiau nebematė.

Ir jei mano susižavėjusios akys ir iš nuostabos atvipęs žandikaulis nebūtų manęs išdavę, tikriausiai niekada nebūčiau sužinojęs, kad tai Aja. Ir nebūčiau jautęs jos švelnių prisilietimų... Aš vienintelis ją mačiau po to įspūdingo šokio ir tik aš vienas galėjau matyti tas svaiginančias akis, paliesti šilkinius plaukus ir užuosti saldų jos kvapą. Taip, tą valandą po šokio ji buvo su manimi. Ir buvo mano. Tą vieną valandą. O tada ji dingo ir niekada nebegrįžo.

Dabar ji šoka tik lietui. Ir niekada neparodo savo kūno smalsioms akims. Turbūt todėl, kad jos gyvena vienos. Svajonės, apie kurias niekas nežino... Nežinau, ar Aja mano sapnas, ar mano gyvenimas. Bet mes visi žinom, kad mergina fontane šoko.
                                                              
Iš Fasio prisiminimų.

__
Aja – graikų mitologijoje – šaltinio nimfa. Kolkidės miesto šulinio ar fontano najadė. Ją buvo įsimylėjęs upės dievas Fasis.
Fasis – mano stebuklingasis Luke