žvilgsnis
Aš bučiavau medį ir man nutirpo lūpos
aš mačiau jo metus ir jų skonis šiltas
žydinčios mirties kelias jam atneša mus
kad sulestume jo širdį kad taptų panašus
į paminklą tylų pastatytą iš oro
jie vaikšto lyg kambariai tušti
apsistatę lubom moka žvelgt žemyn
nes jų duona tai tamsa o kojos - akys
aš bučiavau medį ir man nutirpo lūpos
kaip nutirpsta lietų pamatęs rytas
juk nežybsi mėlynių skonio dangus
o medis neišeis / truputį dar pabus