Neparašiau dainos apie Tėvynę,
Apie jos kalnus, klonius ir girias.
Neparašiau. Nors širdyje ji gimė
Kartu su manimi. Skaidri, tyra.

Neparašiau dar. Bet many skambėjo
Pirmieji žodžiai, dar neištarti.
Lietuviški. Per Lietuvą nuėjo.
Su Lietuva aš užgimiau širdy.

Neparašiau dainos. Tik žvilgsnis glosto
Berželį, pienę, obelį sode.
Širdim jaučiu aš šitą brangų uostą –
To žodžiais neišreikši niekada.

Ir nesvarbu, kad žodžiai nerašyti,
Aš jais visa tarsi styga skambu.
Tėvynė man gražiausiu žiedu žydi
Ir gydo sielą. Guodžia. Nuostabu.