Sustojimas. Be reikalo. Liko tiktai atkarpėlė.
Visos nerimo upės patvino grėsminga kliūtim –
Netgi veislinius arklius kinkyti trason susivėlinom,
O aplink guodžias tie, kurie bėgti nebesutverti.

Jie prisėdę ant laiko suaižyto niekieno akmenio
Pasiruošę miegot ir matyt retro kino vaizdus
Apie mažą mergaitę, kurią susiranda ir pameta,
Kai ji grubiai sumaišo eilėraščio rimo garsus.

Apie tai, kas svarbu mums, kitiems visiskai nereikšminga,
Apie būtiną trasą ir lemiamą saulėj stotelę –
Mes sustojom. Fantazijų bėgt maratoną pristigom:
Visos ramosios upės užtvinkdamos nerimą kelia.