Krautuvėje ponas
Sulūžusiais akuliorais,
Paprašė alaus.
Kad užtektų mintims išbaidyt,
Nei per daug, nei mažai.
Įlūžus lazda
Su gyvatės akim
Į medines grindis atremta.
Barška:
Paskubėk, reik tolyn,
Reik tolyn
Nuo tikrovės pabėgti,
Nuo vienovės pabėgti.
Gilyn į bedugnę susmegti.

Pilkabarzdis žmogus
Per laukus
Į laukus
Savo menką galvelę nuneš,
Kur vėjelis papūs.
Nei per daug, nei mažai
Tų minčių palaikai
Prasmės į ore įpūs
Jau tuoj.
O dėdulė nugrius,
Kur paklius.
Jam tereikia globos,
Ir žemelė ja bus.
Devyni gurkšniai..
Taip,
Tai šiltas lietus
Širdy dužusioj.
Neskubėdamas čia
Jis suplyšta perpus.
Vienas – tai kūnas
Žemėtoj vagoj,
Antras – žmogus,
Pasiklydęs tamsoj.

Nei per daug, nei mažai.