Gainioju akmenį
Akim į tolį.
Kiek jų čia daug!
Tarsi žila senovė
Margiausiais raštais
Išraityti.
O kai kurie juodai, baltai
Ar gintarais lyg saulė švyti.
Gyvenimo bangų
Nugludinti,
Nerimstančių audrų
Užgrūdinti.
Gyvenantys taip, kaip ir mes...
Kai gimsta Žemėje
Žmogus –
Kartu ir mažas akmenėlis,
Lyg basas, nebylus šešėlis.
Ar jis užaugs?
Priklauso viskas nuo
Žmogaus...
Paliekame išeidami
Kiekvienas akmenį.
Širdy savaip nugludintą ir
Užaugintą...
Akim – į tolį.
O, kiek jų daug!
Manasis žilti nepradėjęs.
Pakilo vėjas,
Stulpu bangos stoja.
Mano akmuo ant delno.
Nenuplaus...