Su tavim, su tavim, su tavim--
Tie drugeliai, kai skrenda į naktį,
Kad pavirstų ugnim ir ugnim
Mūsų pėdas išbalusias sekti...

O kalnų diademų veiduos
Supsis svajos baltų kiparisų,
Mūsų tobulą meilę kartos--
Aš kalnais tais per rudenį grįšiu,

Per kartojančias saulę uolas,
Per sužydusį šerkšną geismingą--
Mūs dangaus vien tik properšas ras--
Ryto paukščiais į debesį sninga

Su tavim, su tavim, su tavim...