Kaip nuraudo, dangau, tavo skruostai,
Susigėdę debesys žiūri.
Pievoj avys orą pauosto –
Bene vasaros burtų įkvėps.

Gal ir tu kažkur galvą užvertęs
Į tą purpuro būvį spoksai,
Gal ir tavo beribėj padangėj
Truputėlį trūksta manęs.

Šitas vakaras
Nuodėmes
Plauna.