Aš kraujuoju gyvenimu, sese,
tiek manęs ir tėra – pelenų pusė saujos.
Jeigu venomis galit įlašinti dvasios,
gal žarija rusens, gal gyvenimas tęsis.
Ir kvėpavimas mano mechaniškai dirbtinas,
kai aš pats sau žiūrovas ir suklydęs baletas.
Dieve dieve, pabėriau poterių virtinę,
bet vis viena jaučiuos per šaknis nugenėtas.