Per ilgai viešėjau aš svečiuos
Ir krūtinėj ilgesį nešiojaus,
O dabar kaip podukra jaučiuos,
Kuri klūpo ir bučiuoja kojas.

Neatstumsi, neišbarsi – ne! –
Juk esu aš vieno lizdo paukštis.
O kasdieniam Tavo laukime
Žydi perlais lūkesčiai gražiausi.

Neatstumsi, neišbarsi – ne! –
Sugrįžau tarytum palaidūnas.
Visko, visko buvo kelyje,
Bet man kvepia tik gimtinės dūmas.