pravertos lūpos garso nevaduoja
lyg saulėj akluma
kas buvo ir kas bus
nes veidu atsigręžus
delnuose užgimsta sodai
kai traukiuos iš savęs
ir spinduliu slystu veidais
kur kažkada varduos gyveno miestai
šiandien apleidžiu
ir save laimiu