Aš - naktinis Tavo svečias,
pamėklė sapnuose.
Kaip Dievą myliu -
nematau nei žodžių,
nei garsų.

Aš - nakties svečias
su pradžia ir pabaiga.
O vidurį
atidaviau likimui žaisti.

Netikiu,
kad baigsis vakaras,
išaušus naujai dienai.
Ji akis išpjovė,
kad prabilčiau kitomis į
juodą naktį.
Į juodą Tavo naktį,
kai užsidega asfaltas,
pabiręs žvaigždžių auksu.

į naktį, į dangų, į tikėjimą.
į akimirką juoko pavirsta
naktinis Tavo svečias.
Tik pamėklė sapnuose.