Nuo jūros einu į kopas.
Krenta ašaros.
Galvoje skamba ištarti mano žodžiai.
Mums uždrausta.
Sustoju.
Pavargau lipt, nebegaliu...
Ir vėl krentu.
Ir tu vėl ateini ir pakeli mane.
Apkabini.
Aš vėl susmunku, bet tu mane laikai.
Ir man vėl pasidaro ramu.
Ir vėl tikiu, kad lemta.
Bet ne...
Mums uždrausta.