Tai ko gi, ko gi tu, lietau?
Kvieti į talką netgi liūtį.
Kuo įsipyko žemė tau?
Galėtum šiaip  sau, po truputį.

Lyg kibiru pili, pili,
Žiūrėk, jau stiebas rožės lūžta.
Dar vasara, klevai žali,
O tu užtvindei gervės gūžtą.

Kodėl, kodėl gi taip skubi
Atrišęs debesis išlyti?
Tokia ta vasara trapi,
O tu sutrumpini jos skrydį.