(Atsi)sveikinimas
Mamos žvilgsnis
Virtuvės lange,
Širdimi išslystantis
Ir išgaruojantis
Kelio vingyje...
Per dideli kareiviški batai,
Gyvenimo kovai nublizginti,
Berniukiškos trūkčioja pėdos,
Nes kol kas nėra tiek vatos
Anei pirštų
Į galus įsiremti,
Kad pajudėtumei priekin...
Priešlaikinė (?)
Eman-
Ci-
Pa-
Cija...
Motiniškos MEILĖS užtaisas
Visiems įmanomiems frontams,
Begalinės širdies paradigma
Aksominėms blauzdoms,
Pasirengusioms TAPSMUI.
Tik taip aš galiu pajudėti,
Nesigręžti atgal,
Tik taip...!!!!!
Nes virtuvės langas
Su tavo žvilgsniu man
Įaugo į odą...
Sugrįš kareiviški batai,
Sugrįš...
Parneš tau subrendusias vyriškas kojas,
Šitiek metų skynusias kelią
Į neatšaukiamą mūsų
Amnestiją.
- - -
Nebereikia vatos,
Nebereikia.