(Almanacho „Dvi uogos“ rengėjams ir autoriams)

Dar tiktai vasaros pradžia,
Dar sirpsta vyšnios soduos,
O čia – dvi uogos, dvi greta –
Sunokusios, raudonos.

Kekė maža, galbūt saldi,
Tik kaip neapsigauti,
Burnon jų dėti negali –
Širdim reikia ragauti.

„Dvi uogos“ – puslapėliai knygos,
Tiksliau, kuklios knygutės,
Kur šviečia mintys užrašytos
Lyg virpančios žvaigždutės.

Mįslingi žvilgsniai, ramios akys,
Jausmai, jų svaigūs vingiai
Sparnais paliečia kaip plaštakės
Taip švelniai, ilgesingai.

Kiekvienas žodis – želmenėlis,
Jaunų sparnų prikeltas.
Skaitai ir liejas nemunėliais
Erdvėn svajonės karštos.

Gražiai išaustos mūsų dienos
Šaunių „žoliukų“ raštuos –
Kaip sidabrinės mėnesienos,
Kaip skaidrios ryto rasos.

Dvi uogos supas ant viršelių
Saulužės sunokintos,
„Žalios žolės“ žaliam sodely
Meilingai išaugintos.


2009-06-29