Į blakstienų voratinklius įmegztos
Tokios blyškios kaip naktys suglamžytos
Mano baltos vienturtės agonijos
Paskutinį atodūsį smaugiančios
Mano vandeniu šventina kambarius
Kol rodyklės palinksta į vakarus
Ir nustoja šnabždėtis jų šypsenos
Mano kvapas – nuvytusios sakuros.