šešėlio bedugnė čia pat
vejasi tave lyg būtum kaltas
nėr laiko būti kitokiam
todėl telieka būti vienam

mažytis drugelis šešėlyje skęsta
mano svajonė ten tampa realybe
skęsti galiu ir aš
juk šešėlis kviečia būt drauge

neliesk palik dink
paskutiniai žodžiai tarti
išeik užmiršk nekęsk
iš mano lūpų išskridę ateitin

dingusi šviesa pražudo ir jį
žudo ir mane
bet nors ir niekas neklauso
aš buvau laiminga skęsdama tavyje