Koks vakaro dangus žarom švelnus!
Trapi tyla, užsnūdusi be vėjo.
Įsiklausyk, į tavo vienišus namus                    
Einu lyg pasakoj žingsneliais fėjos...    

Užbursiu sapną paslapties kerais,              
Ten mėlynom akim banguosiu jūra.
Tarsi piratui lobiais atrastais
Dosni tau būsiu dangišku ažūru.

Sapnuok, svajok, pabūkime kartu!
Gal iš to sapno niekad neišeisi
Lyg iš svajonėj atrastų namų,
Kur bučiniais pavasariai mums skleisis?

Į tavo vienišus namus einu,
Suknelė plazda nuo vėjelio žaismo.
Koks vakaro dangus žarom švelnus...
Ar drįsi šiąnakt meilę įsileisti?