aš dar neišprotėjus
tik paskendus jausmuose

užvirtusių minčių malūne
supuosi vėjo nešamam tilte

sustingusios rankos kyla
į maldą, į tą aukščiau

svajonės visos byra
bet bus jų dar daugiau

mintis viena kankina
bet ne, aš negaliu

tesėti žodį reikia
nes Tau aš jį tariu

išbridus iš jausmyno
minčių malūnas stoja

laikausi, Tu žinai – kodėl...