Man nesvarbu, kad šiąnakt liekat vienas,
Kad mano laiško niekada negausit,
Dangus įstrigs į blunkančias blakstienas,
Ir pamatysit visa, kas gražiausia.

Šią naktį gatvės – tuščias labirintas,
Eini kaip kojinėj eina kojų pirštai,
Ak, pone, jūs truputį girtas,
Ar tik dėl to jūs veidas šitaip rausta?

Aš nežinau, koks jūsų vardas, sere,
Man nesvarbu, aš jūsų nepažįstu.
Ir vis tik nesmagu, kad liekat vienas
Kaip kunigas senoj koplyčioj.