Debesio klūpančio maldą
Visa virpėdama girdžiu.
Supa į miglotą skraistę
Saulę ir nuslenka lauku.

Erdvėj žaibai praskrieja
Virš medžių, kaip styga įtemptų.
Perkūnas dundesiu springsta,
Paslėpti baimę aš einu.

Mažyčiais upeliais srūva
Šalti lietaus lašai stiklu,
Sako kažką savo kalba,
Vilioja šlapiu artumu.