Štai dar vienas kolumbas
atrado europą ir platų paryžių
su keisčiausiais čiabuviais, spalvų marguma.
Tik be iečių ir triukšmingų tamtamų
tie klajokliai užkišo plačiąją gatvę, kur blizgėjo
painios ilgos rėksmingos nešvęstos piktogramos
ir mirgančios mistinės lempos – prasmė vis ne ten.
Keliautojas klausė, kur galėtų surasti
eifelio bokštą ir šventyklą negirdėtu vardu,
paskendo minioj, kur kadaise vernas skubėjo,
nešdamas rankoj pirmą kelionių romaną.
Čia atvyko dar vienas kolumbas, sveikas gyvas, – pasakė ir
dingo, srovėj greit pasimetęs, kur liejasi vynas. Ten meilė pigi.
Svetimasis stebėjos, kokios jos,
tos puošnios čiabuvės, tikros koketės
ir šamanai angliniais frakais skuba lekia blizgančių ratų link,
ištirpsta – per legendinę seną tekėjo sprangi sarkofagų srovė...
Čia keliavo ne vienas ateivis, atradęs nematytąjį kraštą:
mulen ružą, versalį ir notrdamą – vėlei gyvą šitoj stoty.
Štai dar vienas kolumbas
atrado europą ir platų svetimšalių paryžių,
parke godžiai nurijęs šaltąją kolą kaip ir savo mieste.
Ten, prie skvero, sena pardavėja pasiūlo
raidinį gidą į popierinį versalį.
Iškeliauki ir tu lygiai su jais.