Pasiilgau tavo juoko
Meile degančių akių.
Šelmiškai tari: - Vėloka,
Kai šarma ant smilkinių...

Bet nei teisinsiuos, nei rausiu,
Nuo pavasario kerų
Aš vis tiek savęs nedrausiu.
Juo – juo amžinu – tikiu!

Štai, žiedelis išsiskleidžia...
Koks švelnus šypsnys gėlės!
Saulė jam užmigt neleidžia.
Kas Tave prikelt galės?

Pasiilgau tavo juoko
Šypsančių gerų akių,
Nesakyk man, kad vėloka. -
Drugeliu artyn lekiu!