Mano gimtinė – sena ir apaugus,
Kur beržai trūnija pakėlėj...
O, Dieve, koks grožis gimtinės –
Čia gaudo varles baltaplunksniai garniai...
Kad ir kur mane nuvestų keliai,
Aš visada sugrįšiu čionai:
Vėl pinsiu laukų žolėms kasas,
Dainuosiu ant kapo motulės dainas.
Šiltai glamonėsiu šiaurinį vėją,
Taip pat paliesiu saulės rankas.
Nepavargsiu bėgioti per pievą,
Prisirinkti uogų saujas pilnas...
O, Groži gimtinės, kol gyva, nepamiršiu Tavęs!