Aš laišką tau
ant klevo lapo parašysiu...
Lietaus spalva nuspalvinsiu raides,
Paėmęs jį, žiūrėsi ilgesingai –
Suprasi, kaip trūksta tau manęs.

Mane primins Tau pilnatis mėnulio,
Žvaigždžių tinklu apnarpliota naktis,
Ir rudenio lietaus lašelis,
Lūpom nusiritęs,
Primins, koks buvo mano bučinys...

Kartu praleistos dienos buvo saldžios,
Ir pamenu bemieges ištisas naktis.
Juk tu žinai,
kad tai nebuvo lengva.
Prisimenu supykusias akis...