Jau per pievą čirpimas žiogų nusirito,
O lakštingala barsto karolius, ne rasą.
Dailios laumės, paleidusios plaukus ir basos
Stebuklingo žiedelio dairysis lig ryto.

O suradusios šauks ir minės tavo vardą,
Tas žiedelis - gražiausia svajonė ir turtas.
Laumės dings ir užges papartėlis užburtas...
Vienas mirksnis trumputis, bet laukti jo verta.