Pavargęs vakaras tiesia
Apie langą miglą vėsią.
Kartais kvėpteli šiltu kvapu,
Pasukdamas laiką ratu.

Žolynuos patiesta rasa,
Lėtai slysta saulė basa.
Apglėbia žolę tarp delnų –
Tamsioj spalvoj nebus baisu.

Sušlamina javų šilkus,
Neseniai spinduliuos praustus.
Nusinešta glėby diena –
Naktis iš šieno kaugių lenda.