Mačiau aš ją, įlindusią pro langą,
Kai buvo išvaryta pro duris.
Per apsaugas pralysti netgi tenka...
Nieks neišdrįs, taip nieks nepadarys.

Ir įsibrovus elgiasi gan drąsiai,
Iš po apsiausto tiesdama rankas.
Bet jeigu ieško, visada suras ji,
Pasieks, ko siekia, nebeišsigąs.

Graudenti ją, prašyti, net raudoti
Beviltiška - negirdi, nėr vilties.
Išsiveda į paskutinę stotį,
Neklausia vardo anei pavardės.

Ateis viešnia per užtvaras, per grotas
Ir išėjimo muzika užgros.
Į ką šį kartą ji pirštu parodys,
Jei vaikšto lyg vagilė už tvoros?