klūpom ant kelių mes nusiminę
keliam rankas kol nesumynė
saugokis eina juodi kostiumai
vyrukai žvalūs iš banko rūmų

armijoms nėra po jų ką daryti
kur jie praeina vergija plyti
vergijon ima jie ne ginklu
o pačių nupaišytu popieriuku  

banknotais akis mums užklijuoja
paskolom suriša rankas ir kojas
palūkanom vergo grandines uždėję
jie deklaruoja – mes GERADĖJAI