Priimk mane į savo baltą glėbį,
Priimk mane, kaip ašarą laukų —
Tarp vasaros viržynų gailės kliedi
Trumpiausią naktį! Lietumi plaukiu,

Einu kalnais ir dykuma bekrašte
Betono, geležies, dygių speigų —
Šventuos miškuos paparčio žiedą rasti
Tikėjimas dar gyvas ten... Tegu

Ir spindulėliu prilenktu ateisiu
Nuo Balto Kranto, nuo smilties savos —
Be savo žemės tu esi be teisių,
Be teisių tu be protėvių kalvos —

Priimk mane į savo baltą glėbį,
Priimk mane, kaip ašarą laukų...