Aš pro langą žiūriu tolumon,
Kur nubėga paklydėlis kelias.
Neparves jau tikriausiai namo
Jis tavęs į šią tuščią pirkelę.

Nespragsės jau liepsna židiny,
Nebešoks linksmos žiežirbos šokio.
Supratau – išeini. Išeini.
Nelydėjau. Nesiūliau sustoti.

Verkia langas. Verkiu ne ašai.
Tiktai širdgėlą lietūs malšina.
O gal tu stikle laišką rašai?
Gal manęs pasiilgai, kas žino?..

Vėl žvalgausi į kelią slapčia –
Gal nakty suboluos siluetas?
Kelias tuščias. Mėnulio delčia
Tyliai kalbina dangų žvaigždėtą.