rašai eiles
              nusvirusiomis
rankomis, nusivili
                nekenti
visą juodą arbatžolę
                   beri į save
                  kaltindamas
pats nežinodamas, ką ir kodėl
          rašai eiles
palikdamas tarpus tarp eilučių
                       prasegtas sagas
                                        spragas
ant balto popieriaus lapo
                              ir
jauti, kad tau kelią užstoja
pralenkiantis kritikos garvežys
                          kurio vairuotojai
                              be gailesčio mojuoja
                                  būtent
                                     Tau.