kalbėk, kol tebevėsta
lūpų kampučiuose
perkurto pasaulio idilė
o smilkinių ratilai
veda per stepę
per žolę
per šiaudinio
sodo sirpimą

atiduosiu pusę rudens
su pavėsio niūniavimu
tik neskubėki
per nežinią, broli
pavymui plyšiais
atslenka
tavo golgota

purvas ir molis
molis ir purvas
sumišę laksto
pastoliais širdies
nežinios trolis
stypso kampe

atšipusią maldą budina