Tyros svajonės Joninių naktį
Liepsnelėmis jonvabalių dega.
Laužai žiežirbuoti neleis užgesti
Paparčio žiedui, kur rasti maga.

Rasos prigėręs, naktį šią skleidžias
Tarsi gerumo ir meilės dvasia.
Kaip gaila, randa jį ne kiekvienas, –
Nerasti žiedai pranyksta naktyje.

Su viltim tiesiu rankas į žiedą,
Kad išgydytų skaudulius širdies.
Susiurbsiu lūpomis karčią tiesą, –
Gal blogio kitų sielos neregės.

Virpančiom rankom jausmuos paskendus
Liepsnojančia meile apdalinu.
Tarp pirštų paslepiu bjaurius gandus,
Žvaigždėtą tiesą pasauliui buriu.