Mergina stovi lietuje.
Kai kam ji atrodo liūdna,
Bandanti paslėpti savo ašaras skaidrias.
Kai kam ji atrodo linksma...
Nes ji šypsosi,
O gal ši šypsena neapsakomo grožio
Yra iš skausmo begalinio?
Man ši atrodo laiminga.
Kaip man pati sakė,
Ji dievina lietų,
Jis ją priverčia šokti
Ir, kaip žmonės mato, be galo be galo plačiai šypsotis.
Aš ir ji esame panašios ir kartu tokios skirtingos.
Mus jungia lietus, kuris yra nuostabus.
Matydamos, girdėdamos, jausdamos jį,
Mes esame be galo laimingos...