Išburki šviesą, kol lietus nelyja,
Kad spėtų skruzdėlytė grįžt namo.
Nelengva bus, jeigu užklups kely ją
Praplyšęs debesis – dangaus piemuo.

Išburk gerumą – bitės medų neša,
Tegu užpildo jos korius pilnai.
Po dulkelytę, po mažytį lašą...
Tokia mažutė, o darbų kalnai.

Išburki meilę – te pasaulis žydi,
Išmesk negerą kortą, kam laikai?
Paties svarbiausio noriu paprašyti:
Išburk man būti vasaroj ilgai.