Aliejiniais dažais įsigėrė kambarys.
Iš prietemų išnaros sliuogė kvadrate plaukiantis pasaulis –
Lūkuriavo pusiaudienio, kol šviesa atkeliaus į dėmes,
Pasveikins jas įsliuogusi pro pridengtą langą.

Neužsibuvo ji – paliko viešpatauti atspalvių fantazijas.
Drobėje šešėlių ritmas. Šalia nurimęs žvilgsnis.
Saulė iškeliavo naujai gimčiai, įkritusi į pabiras debesų plunksnas.
O vis dėlto paveiksle ji žvali, negęsta...