Gilumoj
Vėjo ringės pinasi po sodą,
Šalčio plaušai – lango stikluose.
Šiam pasauly dieviškai atrodo
Rudenio baltuojanti tąsa.
Nulapnojo šakomis per medį
Žvaigždės, surimuotos į eiles,
Išpujotą prieglobstį suradę
Žemės paukščiai šalčio prisiles.
Pažabotas veidas debesėly
Suplonėja, sklaidosi lakiai.
Lyg iš juodo guolio pasikėlę
Mirusio buvimo palaikai.
Švilpuliuoja sužiemėję plotai,
Uodegos apsiveja namus.
Gilumoj – užsnūdę ir apklotos
Šaknys karpo gruodo kilimus.