tavo lietūs šilti
nulašnojo į atvirus delnus
kai pražydo dangus
švelnumu palytėtas staiga
ir žaismingai gražiai
mano vėją neramų sutramdė
susikūrusios  tėkmės
kad  neštų maldom pas tave
limpa žodžiai keisti
nusipynę nakty tamprią gūžtą
jau  nereikia  garsų
kai  prasmėm išmatuojam  gelmes
tu žinai – būna metas
kai lietūs sušąla ir dūžta
bet kol kas tie lašai
tai tik meilė prakvipdžius  gatves