Styga suskambo ankančiuos tarpekliuos,
Gyva ir lyjanti prakvipusiais žiedais.
Tik ne kiekvieno prašalaičio ausiai
Ji girdima ištvinusiais krantais.

Ji akinanti akląjį praeivį
Statyti kojas tarp auksinių akmenų,
Su vyšnių žiedlapiais ir karvių mėšlu
Užakusiais tarpekliais aš žengiu.

Nusivalyti kojas prie medinių vartų
Ar išmintinga, pasakyki tu?
Jei nebijai įžengt tuštybės sodan,
Nugramdyk išmintį sau nuo pėdų.