Juokis, poete
Juokis, poete, juokis
kai plyšta iš skausmo širdis
ir eilės – tik kliedinčio šauksmas –
išgirs, patikės.
Juokis, poete, juokis,
kai ploja per petį draugai,
vadindami genijų kito vardu.
Taurėje vyno šlakelis
džiūstančią gerklę suvilgo,
liejasi eilės ir posmai kitų.
Juokis, poete, juokis,
sako – skaitys po mirties,
slėpki į stalčių,
auski voratinklius –
dulkės nuklos ir aprengs.
Eilėse vien tik kurčiojo šauksmas,
be atsako nakties kliedesys.
Juokis, poete, juokis,
juokis pats iš savęs.