Tos mažos trobos lyg našlaitės
Pagairėj vėjų ir audrų.
Viena, kita – jau visas kaimas.
Ar ne dažnai joms ten baugu?

Apsamanoję jų sienojai.
Senam sode – juodi varnai.
Ar tokį kaimą pažinojai?
O gal jame tu gyvenai?

Ten pro neskaidrų lango stiklą
Tau prieš akis – panorama. –
Laukų miražą tarsi tikrą
Vis atkartoja toluma.

Tik gėlės skleidžia šiltą šviesą –
Lyg properša debesyse.
Kaip gera, lengva eiti dviese
Ir pasiklysti... sapnuose.