už tuščios beprasmybės ribų
laikrodžio rodyklė stoja ir eina atbulu ratu

nakties rauda mane priverčia pamąstyti
ar vis tai man reikalinga ar tuo keliu man eiti

einantis laikas atbulai
mane priverčia grįžti į tenai

ten aš nenorėjau
bet laikas tai galėjo

grįžusi pakeisti nieko negaliu
aš neturiu jėgų, o gal tiesiog nenoriu

supratusi, kad nėra tam norų
maldauju laiko grįžti tinkamu laiku

numetęs mane dabar jau už tuštybės
jis lekia į kitą žmogaus sielos beprasmybę

o tuštybė tokia tuščia
bet mane ji laiko savo viduje
o gal dabar aš ją?