Tavo venom teka kraujas žalio vario,
Skiestas kalvio prakaitu ir sutartinėm moterų.
Aižėja delnuos skaudžiai gyvenimas,
Aušrą naują ir saulėlydį kartu kreivai vagodamas.
Mintyse paliko tik ūžimas bičių spiečiaus,
Nešančio blakstienų siūrią rasą motinoms.
Jei tave pamiršiu, nusileisk man vakaro retu raudoniu,
Įsigerk į odą ilgesio aitriu kvapu nupjauto dobilo.
Karčios mano lūpos tavo priešams...
Lengvos mano rankos pustant vėju smiltis broliams...